- vailokinis
- 1 ×vailokìnis sm. (2) žr. vailokas 1: Vailokìniai nusiaut ir eit gultų Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vailokinis — 2 ×vailokìnis, ė adj. (2) NdŽ, KŽ, Nj; LTR(Sv) suveltasis, veltinis: Vailokinė skrynelė L. Darata išnešė vailokinę antklodę Vaižg. O tas turėjo bryliuką apskritą vailokinį ant galvos BsPII58, DS83(Rs) … Dictionary of the Lithuanian Language
veilokinis — ×veilokìnis, ė adj. (2) žr. 2 vailokinis: Ir tie seniai su ausinėm ir su pirštinėm milinėm, ir čebatais veilokìniais LTR(Ds) … Dictionary of the Lithuanian Language